XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume: Kūrybos vertė ir žiniasklaidos padėtis

Lapkričio 14-16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete įvyko XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS). Šių metų renginys buvo jubiliejinis – jis tęsė prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje) pradėtą tradiciją. Gimęs kaip kelių veiklių mokslininkų ir kūrybos žmonių iniciatyva, šis simpoziumas vėliau suvienijo šimtus bendraminčių lietuvių mokslininkų ir kūrėjų.

Man teko garbė ir malonumas būti simpoziumo organizacinio komiteto nariu bei prisidėti savo mintimis apie kūrybos svarbą mokslui ir pažangai simpoziumo atidaryme.

Mano kalbos vaizdo įrašas YouTube kanale

Screenshot 2019-12-04 at 10.08.04.png

Tarp svarbiausių mūsų prioritetų – Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene, pasitelkiant mokslo ir kūrybos veikėjų išmintį, profesines žinias ir patirtis.

Simpoziume šiemet dalyvavo įvairiose srityse aktyviai dirbantys pasaulio lietuviai. Tarp jų – Elona Vaišnienė, kurią JAV prezidentas J. Carteris paskyrė komisare tarptautinei prekybai, diplomatijai ir nacionaliniam saugumui. Ji taip pat rengė demonstracijas Baltijos šalims siekiant atgauti nepriklausomybę. Svečių gretose taip pat buvo Londone gyvenantis pianistas Rimantas Vingras, rašytoja, knygos „Sibiro tremtis“ autorė, Misūrio universiteto (JAV) dėstytoja Julija Šukys, menininkas, 50 litų banknoto autorius, „New York Times“ ir kitų leidinių iliustratorius Ray Bartkus (JAV), politologė, „Fulbright“ ir kitų prestižinių premijų laureatė Aušra Park (JAV), filosofas, Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis, menininkė Vidmantė Černiauskaitė (D. Britanija), Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidentas, informatikas Rimas Čuplinskas, kompiuterių architektas, pasauliniu mastu pripažintas profesorius, buvęs VDU rektorius Algirdas Avižienis, lingvistas, Ilinojaus universitete (JAV), Lietuvos istorijos institute dirbantis Giedrius Subačius ir kiti.

Simpoziume netrūko ir ekspertų iš Lietuvos – tarp jų istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, filosofas, politologas Kęstutis K. Girnius, lingvistė Rūta Petrauskaitė, žurnalistas ir dėstytojas Virgis Valentinavičius, matematikas, muzikas Giedrius Alkauskas, edukologė Emilija Sakadolskienė, istorikas, politologas Antanas Kulakauskas, sociologė Kristina Juraitė, chemikas, inžinierius Eugenijus Valatka, istorikas, politologas Egidijus Motieka, komunikacijos vadovė Ieva Ivanauskaitė, politologas Giedrius Česnakas.

Per tris renginio dienas vyko šešios diskusijų sesijos. Įvadinėje sesijoje lapkričio 14-ąją aptarėme mokslo, kūrybos ir visuomenės klausimus bei Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų misiją. Kitą dieną dvi sesijos buvo skirtos universitetų ir mokslo žmonių misijai šiuolaikinėje Lietuvoje bei dabartinei lietuvių tapatybei. Paskutinę dieną simpoziumo dalyviai dar dviejose sesijose aptarė geopolitinius Lietuvos iššūkius ir žiniasklaidos padėtį. P. Baigėme simpoziumą refleksijomis apie simpoziumo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvykusių diskusijų kokybę, gylį ir naudą.

Visų sesijų įrašai

Diskusijos apie ,,žiniasklaidą, intelektą ir kūrybą“, kurias moderavau

Screenshot 2019-12-04 at 10.38.21.png

19_1116-VDU-Pasaulio-lietuviu-simpoziumas 85 3000 px.jpg

Mokslininkai ir kūrėjai buriami po 8 metų pertraukos

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą inicijavo nedidelis tyrėjų ir kūrėjų būrys, kurių gretose itin svarbų vaidmenį atliko Algirdas Avižienis, Arvydas Kliorė, Bronius Nainys – pirmojo simpoziumo sumanytojai ir rengėjai 1969-aisiais. Dėsninga tai, kad pirmieji simpoziumo dalyviai buvo daugiausiai antrosios emigracijos bangos iš Lietuvos atstovai, jauni ir jau daug pasiekę žmonės, kuriems rūpėjo ne vien jų siauros meninės ir mokslinės aspiracijos, bet ir platesnis humanitarikos, politikos, socialinių bei tiksliųjų ir gamtos mokslų kontekstas, suprantama, susijęs ir su Lietuvos laisvėjimu.

VI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), įvykęs 1989 m. lapkričio 22-26 d. Čikagoje, JAV, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo arti šimto mokslininkų ir kūrėjų iš Lietuvos, o baigiamąją kalbą pasakė Vytautas Landsbergis. Po plenarinės sesijos, skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio. Kitas MKS įvyko jau nepriklausomoje Lietuvoje, 1991 m. Po jo, Simpoziumai vyko kas 2-3 metus pakaitomis Čikagoje ir Lietuvoje.

Paskutinį kartą penkioliktasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo surengtas 2011 m. Lietuvoje, tad pasaulio lietuvių mokslininkai ir kūrėjai į simpoziumą buriami po 8 metų pertraukos.

XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo programa

Vykdydamas savo kaip Pasaulio lietuvių universiteto misiją, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene ėmėsi tęsti ir tuo pačiu atnaujinti pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų pasikartojančių sambūrių tradiciją.

Simpoziumą organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvių Fondas.

Organizacinis komitetas: A. Avižienis (JAV LB), E. Aleksandravičius (VDU), D. Henke (PLB), V. Bandis (PLB), D. Kuolys (VU), A. Pemkus, D. Udrys (VU), R. Čuplinskas, A. Alkauskas (FTMC ir KTU), G. Karoblis (NTNU Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas), R. Čičelis (VDU), Ingrida Celešiūtė (VDU), Aušra Gribauskienė (ŠMSM), Milda Davis (LF), Vytas Narutis (LF), Jonas Jasaitis (LMS).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: